Praleisti į turinį
Psichinė sveikata ~10 min. skaitymas

Depresijos simptomai

Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika – tai kūno ir sielos signalas, kad vidinis kontaktas su savimi tapo per skausmingas. Sužinokite, kaip atpažinti šiuos ženklus.

280M Žmonių pasaulyje
~15% Lietuvaičių gyvenime

Depresija – ne nuotaika, o būsena

„Depresija geštalto terapijoje suprantama ne kaip ligos ženklas, o kaip gyvybinga sistema, kuri apsaugojo jus tada, kai tikras kontaktas buvo per skausmingas.“

Depresija yra vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija ją vadina pirmaujančia negalios priežastimi. Tačiau nepaisant to – depresija vis dar dažnai nesuprantama, klaidingai įvertinama arba apie ją tylima.

Svarbu žinoti: depresija nėra silpnumas, tingumas ar „noras dėmesio“. Ji turi biologinių, psichologinių ir socialinių komponentų. Ji turi simptomus, kuriuos galima atpažinti. Ir – svarbiausia – ji yra gydoma.

ℹ️

Šis straipsnis skirtas informacijai ir sąmoningumui ugdyti. Jis nėra diagnozės įrankis ir nepakeitia profesionalios konsultacijos. Jei jaučiate depresijos simptomus – kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą arba psichiatrą.

Depresija keturiais lygmenimis

Pasirinkite lygmenį ir susipažinkite su simptomais, kurie gali pasireikšti skirtingose srityse.

Nuolatinis liūdesys

Ne epizodinis liūdesys, o nuolatinis fonas – tarsi gyvenimas apsigaubia pilkais dūmais.

Anhedonija

Tai, kas anksčiau teikė malonumą, nebeteikia jokio pasitenkinimo. Tai esminis požymis.

Beviltiškumas

Įsitikinimas, kad niekas nepasikeis, kad viskas bus blogai. Šios mintys jaučiasi kaip faktai.

Energijos stoka

Sunkumas kauluose – kai net atsikelti iš lovos atrodo kaip kalno papėdė.

Miego sutrikimai

Nemiga arba per didelis mieguistumas. Abu variantai būdingi tai pačiai būsenai.

Kūno skausmai

Galvos, nugaros ar raumenų įtampa be aiškios medicininės priežasties.

Ruminacijos

Nuolatinis tų pačių skausmingų minčių sukimas ratu, ypač nakties metu.

Blogas savęs vertinimas

Įsitikinimas, kad esi nesėkmė arba mažiau vertas nei visi kiti aplinkui.

Sunkūs sprendimai

Net mažiausi pasirinkimai tampa nepakeliamais. Tai kognityvinis poveikis.

Izoliavimasis

Atsitraukimas nuo šeimos ir draugų, nors viduje jaučiamas didelis vienišumas.

Kompensavimas

Alkoholis, maistas ar ekranai – būdai pabėgti nuo skausmingos tuštumos.

Kaukė

Kai išoriškai viskas atrodo tvarkoje, bet viduje žmogus išgyvena begalinį skausmą.

Geštalto požiūris: Sustingęs kontaktas

Geštalto terapijoje depresija suprantama ne tiesiog kaip „cheminis disbalansas“, o kaip chroniškas jausmų sulaikymas. Tai adaptacija prie nesaugios aplinkos, kuri tapo įpročiu.

Tradicinis požiūris
  • Simptomai kaip ligos požymiai
  • Gydymas = simptomai sustoja
  • Žmogus yra pasyvus „pacientas“
Geštalto požiūris
  • Simptomai – prasminga komunikacija
  • Gydymas = atrandamas gyvas kontaktas
  • Žmogus yra aktyvus dalyvis

Sunkumo laipsnis

Depresija skiriasi savo intensyvumu. Supratimas, kokiame etape esate, padeda pasirinkti tinkamą pagalbą.

Lengva Vidutinė Sunki
Lengva

Gyventi galima, bet kasdienybė „pilka“. Psichoterapija šiame etape ypač efektyvi.

Vidutinė

Gyvenimas vargina. Reikalinga kompleksinė pagalba (terapija + medikai).

Sunki

Gyvenimas sustoja. Reikalinga neatidėliotina profesionalų priežiūra.

Savęs patikrinimas

Pažymėkite tai, ką patyrėte per pastarąsias dvi savaites.

Nuolatinis liūdesys arba tuštuma beveik kasdien

Praradau domėjimąsi veiklomis, kurios anksčiau džiugino

Žymus apetito ar svorio pokytis

Nuolatinė nemiga arba per didelis mieguistumas

Nuovargis ir energijos trūkumas beveik kasdien

Neproporcingas kaltės ar menkavertiškumo jausmas

Sunku susikaupti ar priimti net paprasčiausius sprendimus

Šie simptomai trunka ilgiau nei 14 dienų

0/8

Simptomai nenustatyti

Pasirinkite punktus viršuje, kad pamatytumėte įvertinimą.

Mitai ir tiesa

Mitas

„Depresija yra tiesiog tingumas arba noras dėmesio.“

Tiesa

Depresija turi neurobiologinį pagrindą. Tai ne pasirinkimas, o rimtas sutrikimas.

Mitas

„Depresuojantys žmonės visada liūdi ir verkia.“

Tiesa

Ji gali pasireikšti per dirglumą, pyktį, tuštumą ar net emocinį atbukimą.

Mitas

„Turi turėti rimtą priežastį depresijai – jei gyvenimas gerai, nėra ko skųstis.“

Tiesa

Depresija gali atsirasti ir be akivaizdaus išorinio įvykio. Biologiniai veiksniai ir giliai įstrigusi praeities patirtis – tai depresijos šaknys.

Mitas

„Kreiptis pagalbos – tai silpnumas.“

Tiesa

Kreiptis pagalbos reikia drąsos. Tai sąmoningas rūpinimasis savimi – ne silpnumas, o stiprybė žinoti, kada reikia paramos.

Kada kreiptis pagalbos

Simptomai trunka >14 d.
Santykiai pastebimai kenčia
Sunku atlikti darbo užduotis
Kyla mintys apie savižudybę
🆘
Krizių pagalba

Jei šiuo metu turite savižudybės minčių – nesate vieni. Pagalbos linija veikia visą parą.

Skambinti 116 123
Pasikalbėkime apie tai

Terapija yra saugi erdvė tyrinėti tai, kas sulaikyta. Tai pirmasis žingsnis link vėl atrandamos gyvybės.

Rezervuoti konsultaciją
Taip pat skaitykite: Kaip suvaldyti nerimą?

Nerimas ir depresija dažnai yra susiję procesai. Sužinokite praktinius geštalto metodus, kaip nuraminti protą ir vėl pajusti tvirtą pagrindą po kojomis.

Apie nerimo valdymą →

Dažni klausimai

Ar depresija yra laikinas jausmas? +
Skirtingai nei liūdesys, ji neatsitraukia per kelias dienas. Tai būsena, kuri be pagalbos gali lydėti mėnesius ar metus. Tai ne nuotaika, o organizmo funkcionavimo būdas.
Kuo skiriasi depresija ir perdegimas? +
Perdegimas dažniausiai susijęs su konkrečia veikla (darbu). Depresija persmelkia visą žmogaus būtį – tiek asmeninę, tiek profesinę, net ir pakeitus aplinką. Tai globalus gyvybingumo praradimas.
Ar depresija gali praeiti savaime? +
Lengva depresija kartais atslūgsta pasikeitus aplinkybėms, tačiau be specialisto pagalbos kyla didelė rizika, kad ji taps lėtinė arba pasikartos sunkia forma. Terapija padeda rasti priežastis, o ne tik slopinti pasekmes.
Kaip padėti artimajam, kuris serga depresija? +
Svarbiausia yra jūsų buvimas šalia be vertinimo („tiesiog pasitaisyk“). Padrąsinkite kreiptis pagalbos, bet nepulkite „taisyti“ žmogaus. Geštalto požiūriu – tiesiog būkite kontakte, net jei tai tyla.
Kiek laiko trunka gijimo procesas? +
Tai labai individualu. Kai kurie žmonės palengvėjimą pajaučia po kelių mėnesių terapijos, kitiems reikia ilgesnio laiko gilioms priežastims perdirbti. Svarbu ne greitis, o tvarių pokyčių siekimas jūsų gyvenime.