Praleisti į turinį
Konsultacijos ~4 min. skaitymas

Kaip kreiptis į psichologą pirmą kartą? Gidas dvejojantiems

Svarstote, kaip kreiptis į psichologą pirmą kartą? Šis gidas dvejojantiems padės suprasti procesą. Žengti pirmąjį žingsnį – ne silpnumas, o didžiausia žmogaus stiprybė.

Daugelis žmonių, prieš užsiregistruodami pirmajai konsultacijai, jaučia dvejones. „Ar mano problema pakankamai rimta?“, „Ar terapeutas mane supras?“, „Nuo ko man apskritai pradėti pasakoti?“.

Jei uždavėte sau šiuos klausimus – žinokite, kad tai visiškai natūrali vidinio proceso dalis.

Tikrovėje pirmoji konsultacija retai būna tokia, kokią ją įsivaizduojame iš filmų. Jums nereikės gulėti ant kušetės ir pasakoti apie savo vaikystę nuo pat gimimo (nebent jūs patys to norėsite). Geštaltinė terapijoje mes fokusuojamės į tai, kas vyksta „čia ir dabar“. Mes domimės jūsų dabartine savijauta, jūsų santykiu su savimi ir aplinka.

Labai dažnai pirmas žingsnis yra tiesiog leidimas sau pasakyti garsiai tai, kas ilgą laiką buvo kaupiama viduje. Tai yra „ventiliacija“ – procesas, kurio metu sukaupta emocinė įtampa randa išėjimą per žodžius. Vien tai, kad kitas žmogus (specialistas) jus girdi be teisimo ir su pilnu dėmesiu, jau turi gydomąjį poveikį.

Kodėl baimė kreiptis į psichologą yra normali?

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad pas psichoterapijos praktiką lankosi tik tie, kurie „nebesusitvarko patys“. Tikrovė yra kitokia: psichoterapija yra investicija į savo emocinį intelektą ir gyvenimo kokybę.

Tai saugi erdvė tyrinėti savo mintis, elgesio modelius ir emocijas, kurios kasdienybėje dažnai lieka nepastebėtos.

„Terapinis santykis yra partnerystė, kurioje aš esu tam, kad padėčiau jums atrasti jūsų pačių vidinius resursus.“

Ko tikėtis pirmosios konsultacijos metu: procesas ir saugumas

Pirmas kartas nėra egzaminas ar teismas. Tai labiau pažintis, kurios metu mes tyrinėjame galimybes dirbti kartu.

Saugumas

Jūs neprivalote pasakoti visko iš karto. Mes judėsime jūsų tempu. Jei apie tam tikras temas kalbėti dar per sunku – tai normalu. Mes jas paliesime tada, kai jausitės tam pasiruošę.

Poreikiai

Kartu bandysime suprasti, kas jus atvedė šiandien ir ko tikitės iš mūsų darbo. Suformuluosime pradinius terapijos tikslus, kurie vėliau gali kisti.

Konfidencialumas

Viskas, kas pasakyta kabinete (ar nuotolinio pokalbio metu), lieka tarp mūsų. Tai yra viena pagrindinių etinių taisyklių, leidžianti kurti saugų ryšį.

Ar man to reikia?

Dažnai žmonės galvoja, kad į psichologą reikia kreiptis tik ištikus didžiulei nelaimei. Tačiau psichoterapija yra naudinga ir prevenciškai. Jei jaučiate, kad jūsų gyvenime trūksta skonio, jei tie patys scenarijai kartojasi vėl ir vėl, jei jaučiatės pavargę nuo savo pačių minčių – tai yra ženklai, kad laikas sustoti ir pasigilinti į save.

Pagalbos ieškojimas yra sąmoningas pasirinkimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tai ne pasidavimas, o ryžtas keisti tai, kas nebeveikia. Geštaltinis požiūris padeda pamatyti, kaip mes patys kuriame savo patirtis ir kaip galime jas kurti kitaip.

Mitai apie psichoterapiją:
  • „Terapeutas duos man patarimus, kaip gyventi.“ – Skirtingai nei draugas, terapeutas ne pataria, o padeda jums patiems rasti atsakymus.
  • „Terapija truks visą gyvenimą.“ – Trukmė priklauso nuo jūsų tikslų. Kai kurios problemos išsprendžiamos per kelis mėnesius, kitoms reikia daugiau laiko.
  • „Visi sužinos, kad lankausi pas psichologą.“ – Tai yra jūsų asmeninis reikalas, saugomas konfidencialumo taisyklėmis.

Kada yra „tas“ laikas kreiptis?

Nereikia laukti krizės ar visiško emocinio išsekimo.

Emocinis „atbukimas“

Net jei gyvenime objektyviai viskas gerai, bet jaučiate, kad niekas nebeteikia džiaugsmo arba gyvenate „autopilotu“.

Sunkumai santykiuose

Pasikartojantys konfliktai, nesusikalbėjimas su partneriu ar šeimos nariais. Tokiais atvejais porų terapija gali padėti atkurti ryšį.

Sunkumai brėžiant ribas

Jei jums sunku pasakyti „ne“, nuolat jaučiatės išnaudojami. Suvokti savo asmenines ribas yra pirmas žingsnis į savigarbą.

Psichosomatika

Nuolatiniai galvos, nugaros skausmai ar virškinimo sutrikimai bei medicininio pagrindo dažnai yra užspaustų emocijų pasekmė.

Perfekcionizmas

Nuolatinis nepasitenkinimas savo pasiekimais ir „vidinis kritikas“, kuris neleidžia atsipalaiduoti.

Sprendimų paralyžius

Baimė suklysti net ir priimant kasdienius sprendimus, trukdanti judėti į priekį.

Savijauta ir aplinka

Kai tiesiog netenkina psichologinė savijauta ar kelia per daug rūpesčių gyvenimo aplinka.

Kodėl verta kreiptis anksčiau?

Prevencija

Spręsti problemą, kol ji dar maža, yra gerokai lengviau ir greičiau nei gydyti gilų perdegimą.

Santykių higiena

Mokydamiesi pažinti save, nustojame „projektuoti" baimes į partnerius ar vaikus.

🚀
Efektyvumas

Emocinis stabilumas tiesiogiai koreliuoja su kūrybiškumu ir gebėjimu susikaupti.

Esu čia, kad padėčiau

Jei jaučiate, kad atėjo laikas pokyčiams, kviečiu rezervuoti laiką pirmajam (nemokamam) pažintiniam susitikimui.

Susisiekti